Pranešimai
Don't care for marks, care for remarks - sako Sai Baba.
Šiaip dievaži, vis dėlto šaunu, kad čia esu. Nes mano dienoraščio-ne dienoraščio knygutė visai netalpina tokių kasdieniškų minčių ir išgyvenimų ir viskas tik užuominom užuominom, kad tik aš viena pajėgčiau suprasti, ką piešiu ir rašau, bet praeina mėnuo ir mano pačios žodžiai man lieka paslaptis, gal taip ir geriau, įdomiau bent... (:
O čia - visi mano metai, visi "eikit jūs velniop" ir "Dieve, kaip aš myliu gyvenimą", ne tik dienoraščiuose, bet ir komentaruose, gal juose net labiau (chi (: ) ir įsivaizduoju, kad po metų žvelgsiu į daugiau nei dvigubai ilgesnį savo dienoraščių archyvą ir galvosiu... Nežinau ką galvosiu, tada ir sužinosiu.
Ar jūs kada esat rašę laišką sau į ateitį? Aš esu. Du kartus. Ir toks jausmas, tarsi bendrautum per laiką, tarsi sekundės dalį būtum ateity.
Bet dar niekada negavau laiško iš savo praeities (tie du dar neatėjo). Bet įsivaizduoju, kad vėl užplūs toks jausmas, tarsi bendrautum su savim laike. Ir veiksmas netgi abipusis: parašai į ateitį, o paskui prisimeni praeitį. Jau rašiau, ne taip paprasta išsaugoti savo praeitį ir tuos visus išgyvenimus, todėl gauti jų dalelę turėtų būti visai šaunu (:
O dabar - tai, ką veikiau šiandien keturias valandas. Aukso pjūvis yra šaunus daiktas, palinkėkit man sėkmės, kad įrodyčiau rytoj tai klasei:
kažkam iš Apple patiko žaisti su matematika:
