Detektyvas: obuoliai

Sekmadienį sesė parnešė didelį, tokį gražų ir labai tapybišką obuolį. Sakė, tokius dalino Rotušės aikštėj. Ant obuolio buvo užklijuotas žydras lipdukas su juodu užrašu "Stebėkite Vilnių". Gal dar buvo pridėta ir "Laukite tęsinio", nepamenu.

Ir po pusės savaitės visai nekruopščių stebėjimų, kai trečiadienį skubėdajau į vieną tobuliausių mano matytų, jei ne tobuliausią kūrinį, atliktą scenoje - "Eraritjaritjaka – museé des phrases", pastebėjau ant šaligatvio grindinio kreidute užrašytą frazę: "Šviežumas turi obuolio trauką". Galvodama apie Newton'ą pamačiau dar vieną: "Obuoliai geriau nei lapai".

Vėliau, kai jau po Eraritjaritjakos (žodis tarp Australijos aborigenų reiškia ilgesį to, kas negrįžtamai prarasta) dramteatrio apylinkėse ieškojom užeigos, vertos mūsų apsilankymo, tokių užrašų pastebėjom ir daugiau. Bet originalių suskaičiavau viso labo keturis. Trečiasis skamba taip: "viskas prasidėjo nuo obuolio", o ketvirtojo... nepamenu.

Nežinau, ar tai buvo susiję, gal tiesiog šiaip kas persivalgė obuolių, bet ketvirtadienį grįžus namo ir atsitiktinai žvilgtelėjus į Sostinę, paskutiniame puslapy pamačiau straipsniuką apie neįprastą reklamą stotelių paviljonų stenduose - jie nuo apačios lig viršaus buvo pripildyti tikrais obuoliais. Iš viso buvo sunaudota daugiau, nei pusė tonos obuolių, o JCDecaux rinkodaros vadovas Vadimas Konarskis "paslaptingai kalbėjo: "laukite tęsinio. Kol kas negalime atskleisti šios reklamos užsakovo, nes tada dingtų visa intriga. Galiu pasakyti, kad ilgai laukti neteks ir vilniečiai sužinos, kas slepiasi po šia reklama".

O šiandien su sese kepėm obuolių pyragą. Jau nebeliko, žinoma.

Taigi, tegyvuoja obuoliai!
Ir originalios reklamos, tegu gyvuoja!
Lauksime tęsinio?

Laiptinių reidas

Vilniaus laiptinių architektūra. Ir daug nuotraukų. Ir kartais taip klaiku, kad nesupranti, gal tavo grožio suvokimas truputį iškrypęs, jog neįsivaizduoji, kodėl eklektinę laiptinę reikia dažyti ryškiai žydra spalva. Bet kartais gražu. O bet kuriuo atveju - įdomu. Žvelkit ir grožėkitės: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?s=498feb66638bab7b24018493a7fca03f&t=2684

Take me back to the start

Tai bus pirmas mano įrašas blogger, todėl jaučiu pareigą padaryti šiokią tokią įžangą. Ketinu čia talpinti tą patį, ką ir į savo biteplius.lt dienoraštį, būtent todėl tos įžangos čia ir reikia, nes šiaip nei šis, nei kiti įrašai neketina būti įžanginiai. Bet manau, tai viskas, gero skaitymo (:

Galvoju, ateinančio savaitgalio proga galima ir dienoraštį parašyti.
Jau nustojau skaičiuoti, kiek miego man reikėtų, kad vėl atrodyčiau kaip normalus žmogus, tik vaikštau kaip mažas pamėkliukas, praradus savo veidą, ir jaučiuos be proto laiminga svajodama apie rytojaus rytą, kai pabusiu pati.
Ir galvoju, ką galėčiau parašyti ateinančio savaitgalio proga.
O galėčiau rašyti ir rašyti, mano gyvenime tiek visko nutinka, kad nebesigaudau jame (: Kita vertus, gal čia rudeninis polinkis sureikšminti viską, ko nereiktų sureikšminti. Pasiimi skaityti Kunderą ir žodžiai, kuriais jis pradeda knygą, skamba taip: "prasideda ruduo ir medžiai gelsta, runda, rausta." Tuomet jautiesi kažkaip labai ypatingai ir kartais, važiuojant troleibusu, užplūsta mintys, kad va, dabar, dabar pats laikas, laikas atėjo, tik neaišku kam ir neaišku ką. Ir tai ganėtinai apgailėtina, įdomu, ar daug žmonių, tokių kaip aš, taip tragiškai nemokančių jausti tėkmės ir savęs?

O Palmira nemeluoja. Šiandien sakė nieko nepirkti, bet perskaičiau po laiko, kai jau buvau nusipirkusi naujas lėvas ausines. Tada pasiėmiau senas, kurių nebenaudojau, nes viena eee... pagalvėlė? ją galima taip vadinti? buvo nuplyšus ir užmoviau visai kitokią ir dargi baltą, nors pačios ausinės juodos. Dabar smagu žiūrėt į savo baltą playerį su juodu laidu, viena balta ir kita juoda ausine.
Ir šiaip, gal kas nors norėtų retkarčiais pažaist šachmatais su mergaite, kuri nemoka žaisti šachmatais?
Bet Palmira nesako, kad rytoj nieko negalima pirkti, tai gal eisiu vis dėlto į sijono medžioklę.
Kai gerai išsimiegosiu.

Ir kol dar neatsisveikinau, norėjau pasakyti, kad jei pasitaikys, nepraleiskit progos pamatyti Muratovos "Derintojo", šiandien prisiminiau jį ir galvojau "oi, koks fainas filmas". Bet jis tikrai labai geras.

Taip kad,
kažką norėjau pasakyt, o taip nieko ir nepasakiau,
labanakt.