Šventėms praėjus

Pirmas kartas, kai šeštadienį suvokiau, jog "wow, šiandien juk valentynkė" buvo apie trečią valandą dienos, gurkšnojant termosinę arbatą kažkur litexpo parodų centre. Vėliau labai mieli berniukai prie Submarino durų, kurių kiekvienas laikė po rožę vienoj rankoj ir cigaretę kitoj, palinkėjo mums "gerų švenčių", tarsi tai būtų Kalėdos.

Taip, graudu (:

Tuo mano šįmetinė Valentino dienos patirtis ir būtų pasibaigusi (ne, tai nėra graudu, ne tai), bet tik ką nuėjus į alfą netyčiom užklydau apklausą, kurios rezultatai atrodė taip:

Nu taaaaaaaip, gal įsimylėjėliai neatlieka alfa.lt apklausų, bet aš vis dėlto manau, kad jei 58% atsako, kad jie nieko nepirko, tai tikriausiai reiškia, kad bent apie pusė apklaustųjų nelaiko šios šventės (šventės?) itin reikšminga. Arba, laiko nereikšiminga.

Ir kita vertus, kartais truputį gaila žiūrėti į tuos, kurie Valentino proga nusprendžia, kad "būti vienam" tai "būti liūdnam ir padūsauti truputį". Todėl, ar tikrai komerciškai apsimoka rengti didelį Valentino vajų ir ar masė tų, kuriems Valentino diena atrodo proga turėti suš.iktą nuotaiką, nėra per didelė kaina?

Atsiprašau, kad dienoraštis ne apie Vasario 16-ąją, sveikinu visus ir... Nežinau, noris būti optimistiškai ir šviesiai žvelgt į ateitį (: Sako, amerikos lietuviai parems Kauno "Žalgirį". O kas parems Vilniaus?