Apie žmones ir brolius.

Prislopau aš kažkaip su dienoraščių rašymais. Gal ir gerai, nes pačiai net keista buvo (:
Šiaip jau ne kartą norėjau sėst ir rašyt dieniko. Apie kelionę į Daugpilį, apie "štai čia yra tipiško devintuko pavyzdys. Sėskis." - Rimos Razmienės komentaras po mano deklamuoto eilėraščio; apie tai, kad brolis vėl išsikraustė ir tą vakarą, kai jis išėjo, net beveik liūdna pasidarė; apie tą keistąjį penktadienį, kai vėl pasijutau įsukta į istoriją, kur sapnuoji labiau svetimus nei savo sapnus, o kiekvienas žodis įgauna milžinišką prasmę; galų gale apie biologiją ir šiaip apie gyvenimą, bet kažkaip...

O šiandien žiūrėjau laidą, kurioje kalbėjo Birutė Mar. Ji sakė:

"Kiekvienas žmogus yra ne tavo priešas, o brolis."

Tai tą ir norėjau parašyti.