2009 m. rugpjūčio 1 d., šeštadienis

Pelkių vandenis raudonu vynu

Ar tai balsfemija (šventvagystė), jei Kristus paplos per petį kaukui ir pelkių vandenis pavers raudonu vynu? Arba laumė nušluostys kasomis aplytą Jo veidą? Manau, kad ir šitaip galima spręsti. Spręsti? Nejau formujasi eilėraštis, kurio seniai laukiu?
Bet kodėl šalia girdžiu juodąjį graikišką chorą? Negrių juokas - džiunglių tamtamai. Negrių juokas - Elenos kumščių dūžiai į užrakintas duris. Dieve, mano Dieve, kuris esi manyje, aš ją myliu! Tegaliu kartoti nukartotus žodžius. Aš ją myliu, myliu, myliu, myliu. Aš ją, Eleną, myliu. Stanley, kur tu? Stanley, matai, esu sentimentalus kaip senmergė. Bet neiššoksiu pro langą. Bijau mirties, Stanley.
Antanas Škėma „Balta drobulė“


Ne, aš nežinau, kas yra absurdo žmogus. Antanas, žinoma, cinikas, nebematantis kelio ir praradęs viltį, bet man liežuvis neapsiverčia pavadinti jį absurdo žmogum.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą